Turiu prisipažinti, kad šitas veganiškas šokoladinis pudingas iš pirmo karto man nepavyko. Nežinau ar iškart pavyks ir Jums. Labai tikiuosi, kad taip! Kai tik kilo idėja pasigaminti tokį pudingą neatrodė, kad bus labai sudėtinga (nors nieko sudėtingo čia ir nėra, vos 4 ingredientai) – svarbiausia tinkamai paruošti kokosų pieną/kremą/grietinėlę arba kitaip – pudingo pagrindą. Kaip tą padaryti būtinai Jums papasakosiu, nes aš jau išsiaiškinau.
Jau tapo tradicija, kad kiekvieną vasarą su Jumis dalinuosi terasų ir “open air” top’ais Vilniuje. Nes kai jau ateina laikas rinktis vietą, kurioje norėtum praleisti savo nuostabų vasaros vakarą – mažiausiai norisi gaišti laiką ieškant tos vienintelės.
Paskutinis mūsų kelionės pirmos dalies taškas – Merkinė. Sušlapę, bet laimingi! 7 intensyvios dienos. Įveikti 1500 km. Nepaprasta kelionė ir tiek daug neatrastos Lietuvos! Pasirodo, 7 dienos yra gerokai per mažai norint apkeliauti mūsų šalį. Dėl to nekantraujam, kai vėl galėsim tęsti savo kelionę ir pamatyti dar kelias dėmesio vertas vietas.
Kelionė iš Kintų iki Kauno Panemunės keliu buvo su žaibais (netgi tiesiai virš mašinos), bet all good, išgyvenom. Vėlai vakare atvykę į Kauną dar greit spėjom pasidėlioti, ką čia norėsim pamatyti. Dėmesio centre – Raudondvario dvaras, Dubravos rezervatas ir Kadagių slėnis.
Palikę Nidą toliau važiavome link Kintų, į kaitavimo pamoką. Kaip ir sakiau, iš Nidos išvežėm ir gerą orą. Bet dar spėjom sustoti Drevernoje, užlipti į apžvalgos bokštą, apžiūrėti apylinkes, kol neprasidėjo smarkus lietus. Tad iki paskutinės minutės nebuvom tikri ar suplanuota kaitavimo pamoka tikrai įvyks.
Iš Plungės toliau keliavom į Šventąją – ten praleidom vieną naktį. Kitą dieną – pusryčiai Klaipėdoje, trumpas susitikimas su mano miela Ieva – Chanelette (jau įveikti 800 km). Po to – keltas į Nidą ir dvi nuostabios dienos ten. Nors iš pradžių galvojome, kad Nidoje pabūsim tik vieną dieną (ryte persikelsime keltu, praleisim visą dieną, o vakare važiuosim kažkur toliau). Vėliau sugalvojom, kad liksim bent vieną naktį – nebuvom tikri ar apskritai rasim laisvų vietų nakvynei.
Po aplankytos Žagarės ir Akmenės, toliau keliavom link Plungės, kur praleidom naktį. Labai tvarkingas miestas su nuostabiais Oginskio rūmais (apie juos sužinojome iš vietinių). Manau per šią kelionę aplankyti dvarai ir rūmai ilgam liks mano širdy, nes net negalėjau pagalvoti, kad Lietuvoje jų tiek daug ir tokių gražių.
Dar penktadienį pradėjome savo kelionę per Lietuvą. Pirmas stop’as išvykus iš Vilniaus buvo Biržai. Čia praleidome net 4 puikias dienas. Dvi iš jų – be ryšio, Mato sodyboje (visiškas relax su pokalbiais ir laužais iki nakties, + neribotu miegu…). Kitas dvi – intensyviai, gražiausiose Biržų vietose. Apie jas tuoj ir papasakosiu.
Savaitgalį su Matu buvom draugų vestuvėse Druskininkuose. Važiuojat atgal į Vilnių sugalvojom, kad reikia sustoti Liškiavos bažnyčioje (Varėnos rajone) – buvau girdėjus gandų, kad ten labai gražu. Bet kad taip gražu… Nesuprantu, kur buvom visus tuos kartus, kai važiuodavom į Druskininkus, o čia ir neužsukdavom. Panašu, kad atradom ne tik didingą vėlyvojo baroko arhitektūros palikimą, bet ir Italiją Lietuvoj!