Turiu prisipažinti, kad šitas veganiškas šokoladinis pudingas iš pirmo karto man nepavyko. Nežinau ar iškart pavyks ir Jums. Labai tikiuosi, kad taip! Kai tik kilo idėja pasigaminti tokį pudingą neatrodė, kad bus labai sudėtinga (nors nieko sudėtingo čia ir nėra, vos 4 ingredientai) – svarbiausia tinkamai paruošti kokosų pieną/kremą/grietinėlę arba kitaip – pudingo pagrindą. Kaip tą padaryti būtinai Jums papasakosiu, nes aš jau išsiaiškinau.
Bet prieš tai noriu pristatyti recepto žvaigždžę – sertifikuotą natūralią ekologišką kakavą NATURELA, kurią ir naudojau gamindama pudingą. Ji yra be pridėtinio cukraus ir gaminama Prancūzijoje tik iš visiškai sunokusių kakavos pupelių (tik iš tokių pupelių galima gauti geriausią kokybę).
Varnikų pažintinį taką esantį visai šalia Trakų su Matu atradom netyčia – tiesiog važiuodami motociklu į Trakus pamatėme nuorodą ir nusprendėme užsukti. Kaip viena sekėja man rašė – miško pasaka čia. Ir tikrai… Labai rekomenduoju apsilankyti.
Didžioji pažintinio tako dalis – medinis takelis. Čia pamatysit ne tik pelkių ar mišką, bet ir mažų ežeriukų. Tako ilgis yra 4km, bet laikas einant juo tikrai neprailgs! Manau puikiai tinka ir pasivaikščiojimui su šeima.
Kaip visada tikiuosi, kad bent viena pasiūlyta vieta taps Jūsų vasaros mylimiausia. Nepamirškit ir Jūs su manimi pasidalint savo TOP. Tiesa, terasų eiliškumas visiškai atsitiktinis – visas jas labai mėgstu!
Paskutinis mūsų kelionės pirmos dalies taškas – Merkinė. Sušlapę, bet laimingi! 7 intensyvios dienos. Įveikti 1500 km. Nepaprasta kelionė ir tiek daug neatrastos Lietuvos! Pasirodo, 7 dienos yra gerokai per mažai norint apkeliauti mūsų šalį. Dėl to nekantraujam, kai vėl galėsim tęsti savo kelionę ir pamatyti dar kelias dėmesio vertas vietas.
Kelionė iš Kintų iki Kauno Panemunės keliu buvo su žaibais (netgi tiesiai virš mašinos), bet all good, išgyvenom. Vėlai vakare atvykę į Kauną dar greit spėjom pasidėlioti, ką čia norėsim pamatyti. Dėmesio centre – Raudondvario dvaras, Dubravos rezervatas ir Kadagių slėnis.
Taip pat su Matu nusprendėm, kad keletą dienų darysim trip’o pauzę – Vilniuj turim darbų ir reikalų, o dar visas kitas kraštas neapžiūrėtas – Molėtai, Utena, Zarasai. Žinokit pagal tai, ką dabar matau žemėlapyje, panašu, kad kelionė tikrai bus APLINK Lietuvą.
Palikę Nidą toliau važiavome link Kintų, į kaitavimo pamoką. Kaip ir sakiau, iš Nidos išvežėm ir gerą orą. Bet dar spėjom sustoti Drevernoje, užlipti į apžvalgos bokštą, apžiūrėti apylinkes, kol neprasidėjo smarkus lietus. Tad iki paskutinės minutės nebuvom tikri ar suplanuota kaitavimo pamoka tikrai įvyks.
Bet kol kas apie Drevernos miestelį. Čia galima rasti uostą, bokštą, kempingą, viešbutį, restoraną, keltą į Juodkrantę ir labai jaukius namukus, kuriuose jau žinau, kad būtinai apsistosim kitą kartą. Dreverna – dar vienas mūsų kelionės atradimas.
Iš Plungės toliau keliavom į Šventąją – ten praleidom vieną naktį. Kitą dieną – pusryčiai Klaipėdoje, trumpas susitikimas su mano miela Ieva – Chanelette (jau įveikti 800 km). Po to – keltas į Nidą ir dvi nuostabios dienos ten. Nors iš pradžių galvojome, kad Nidoje pabūsim tik vieną dieną (ryte persikelsime keltu, praleisim visą dieną, o vakare važiuosim kažkur toliau). Vėliau sugalvojom, kad liksim bent vieną naktį – nebuvom tikri ar apskritai rasim laisvų vietų nakvynei.
Po aplankytos Žagarės ir Akmenės, toliau keliavom link Plungės, kur praleidom naktį. Labai tvarkingas miestas su nuostabiais Oginskio rūmais (apie juos sužinojome iš vietinių). Manau per šią kelionę aplankyti dvarai ir rūmai ilgam liks mano širdy, nes net negalėjau pagalvoti, kad Lietuvoje jų tiek daug ir tokių gražių.
Dar penktadienį pradėjome savo kelionę per Lietuvą. Pirmas stop’as išvykus iš Vilniaus buvo Biržai. Čia praleidome net 4 puikias dienas. Dvi iš jų – be ryšio, Mato sodyboje (visiškas relax su pokalbiais ir laužais iki nakties, + neribotu miegu…). Kitas dvi – intensyviai, gražiausiose Biržų vietose. Apie jas tuoj ir papasakosiu.
Savaitgalį su Matu buvom draugų vestuvėse Druskininkuose. Važiuojat atgal į Vilnių sugalvojom, kad reikia sustoti Liškiavos bažnyčioje (Varėnos rajone) – buvau girdėjus gandų, kad ten labai gražu. Bet kad taip gražu… Nesuprantu, kur buvom visus tuos kartus, kai važiuodavom į Druskininkus, o čia ir neužsukdavom. Panašu, kad atradom ne tik didingą vėlyvojo baroko arhitektūros palikimą, bet ir Italiją Lietuvoj!
Gal ir simboliška, bet kaip tik šiandien pradedam savo kelionę per Lietuvą – nuojauta sako, kad atrasim dar ne vieną tokį perlą… Pirmas stop’as bus Biržai. Planuoju ne tik bloge aprašyti labiausiai patikusias vietas, bet filmuoti ir vlog’ą. Stay tuned!