FINANSINIAI MODELIO DARBO LŪKESČIAI VS. REALYBĖ
Manęs dažnai klausia, ar dirbant modeliu tik Lietuvoje įmanoma iš to gyventi? Vieno atsakymo neturiu. Bet aš pabandysiu atsakyti. Lai tai būna mano (daugiau nei 3 metų modelio darbo patirties Lietuvoje) maža išpažintis Jums.
O viskas prasidėjo tada, kai 2013 metais “Mis Lietuva 2013” konkurse tapau 1-oji vice mis ir buvau deleguota atstovauti Lietuvą prestižiniame “Mis Visata 2013” grožio konkurse. Tada juokais sakiau, kad tai buvo “2 minutės šlovės”. Dabar suprantu, kad visos mano įdėtos pastangos ir darbas nenuėjo veltui.
Bet apie viską (kaip visada) nuo pradžių…
Taigi, modelio darbas…
Vieną mėnesį modeliui su darbais gali labai gerai sektis, o kitą – gali ir visai jų nebūti. O dar geriau – darbas yra, bet dirbi dykai (Jūs nustebtumėtę sužinoję, kiek tokių pasiūlymų per dieną aš sulaukiu).
Manau, kad panašus principas galioja ir dirbant užsienyje (aš nekalbu apie sėkmingus ir daug pasiekusius modelius). Bet šį kartą visas mano dėmesys Lietuvos mados industrijai ir jos rinkai (kuri, tiesa, nėra labai didelė), nes ją aš pažįstu geriausiai.
Kalbant apie modelių pasiūlą Lietuvoje – jau visai kitas reikalas. Nes iš tiesų ji be proto didelė – tiek jaunų merginų, startuojančių su modelio darbu, tiek šios srities “vilkių”, kurios jau ne vienus metus sukasi lietuviškame mados pasaulyje, tikrai netrūksta. Ir visos jos skirtingos, įdomios ir savitos, todėl klientui išsirinkti tinkamą modelį tikrai nelengvas darbas.
Grįžtant prie modelio atlyginimo klausimo, jau sakiau, kad gali būti tokių atvejų, kai darbas yra, tačiau už jį nemoka. Ir tokių darbų Lietuvoje būna tikrai labai daug. Iš patirties sakau, kad net geriausi Lietuvos mados žurnalai modelį dažnai kviečia dirbti nemokamai. Mat dirbi dėl garbės ir pripažinimo. Gal dar dėl populiarumo. Žinoma, tokiu būdu modelis dar turi galimybę papildyti savo portfolio, bet tikrai ne piniginę.
Tačiau jauna mergina paprasčiausiai “neapskaičiuoja” savo laiko vertės, sutinka su pasiūlymu (klientas tikrai pasistengs, kad darbo pasiūlymas fotografuotis ar dalyvauti mados šou atrodytų kaip labai naudingas pačiai merginai) ir galbūt toks startas daug žadantis… Todėl dauguma modelių su tokiomis sąlygomis kaip “nemokamai” sutinka.
BET. Kai nori iš šios profesijos gyventi (arba išgyventi) – vien “ačiū” ar nuotraukomis gyva tikrai nebūsi. Duonos irgi nenusipirksi. Tai kaip dabar čia išeina?
Maža to, modelis turi rūpintis nepriekaištinga išvaizda – gražiai atrodyti, reguliariai sportuoti ir sveikai maitintis. Kitaip sakant, nuolatos turi investuoti į save. Plaukai, depiliacija, manikiūras, pedikiūras, visos kitos grožio procedūros, geras ir kokybiškas sveikas maistas ir sporto klubas. Juk reikia visur mokėti, o už tą patį “ačiū”, kurį gavai už savo atliktą darbą, tokių paslaugų tikrai negausi.
Tam tikra prasme Lietuvoje modelis turi išsikovoti savo vietą po saule. Ir kuo dažniau modeliai sugebės pasakyti NE tokiems “dykiems” pasiūlymams – tuo mums, modeliams, bus nuo to tik geriau. Ir gal po truputį, mažais žingsneliais, išauklėsime lietuviškus klientus ir pripratinsime vis tik mokėti už mūsų darbą ir brangų laiką. Nes primenu, kad modelio darbas – irgi darbas. Ir kartais net labai sunkus.
Už “ačiū” ir aš dirbau gan ilgai. + kalbant iš mano perspektyvos, su darbo pasiūlymais yra taip – dažnai sulaukiu tokių pasiūlymų, kai manęs prašo dirbti nemokamai ir už reklamą koks nelabai žinomas Lietuvos brandas. Tada aš kiek pasimetu. Nes išeitų taip, kad jei sutikčiau, tai aš jiems dirbčiau dykai, ir dar reklamą tokiems brandams daryčiau aš, o ne jie man. Vadinasi dvigubai praloščiau. Primenu, kad 2013 metais “Mis Lietuva 2013” konkurse tapau 1-oji vice mis ir buvau deleguota atstovauti Lietuvą prestižiniame “Mis Visata 2013” grožio konkurse. Vadinasi šiokį tokį statusą visuomenėje jau turiu, o ir žiniasklaidos dėmesio man niekada netrūko. Žodžiu, kokius metus laiko šiuo mano statusu naudojosi kas tik netingėjo, o ir pati buvau kvaila. Maniau, kad čia sau labai didelę paslaugą darau.
Kol supratau, kad turiu gerbti save, savo laiką ir patirtį, nes už mane tikrai niekas to nepadarys. O jei dar noriu iš to gyventi – nemokamų darbo pasiūlymų tiesiog privalau atsisakyti ir nebeužsiiminėti labdara ten, kur jos visai nereikia. Esu ne kartą sulaukusi pasiūlymo fotografuotis “už rūbelį”, arba klientas siūlo dirbti fotosesijoje nemokamai, dar pačiai savo jėgomis ir lėšomis atvažiuoti į kitą miestą, atsivežti valgyti sau pačiai ir dar juokais sakau, kad visą komandą pamaitinti. Ir viskas “už rūbėlį”.
Galiu pasakyti vieną pavyzdį. Kai tik pradėjau modelio karjerą mane pakvietė fotografuotis vienam labai garsiam Lietuvos žurnalui (pirštais nerodysim). Tada aš irgi buvau ta pati jauna mergina, kuri nemokėjo “apskaičiuoti” savo laiko vertės ir su pasiūlymu sutikau. Ir buvo tokia situacija, jog fotografui už tą fotosesiją pinigai buvo mokami. Visažistei piningai buvo mokami. Stilistei pinigai buvo mokami. O modeliui NE. Tada man natūraliai kyla klausimas – kodėl? Ar aš mažiau dirbau? Ar mažiau laiko sugaišau? Ar tiesiog, modelio profesija čia, Lietuvoje, ne profesija?
Nors žinoma, ne viskas matuojama pinigais. Kartais, kai projektas nors ir idėjinis – aš visada apgalvoju, kokia komanda su manimi dirbs ir koks bus rezultatas. Nes tikrai pripažįstu, kad kai Lietuvoje tik prasidėjo mano modelio karjera, tie “nemokamai” darbai man atverė daug durų, susipažinau su super žmonėmis ir specialistais. Tačiau visada ateina laikas, kai savęs dalinti už “ačiū” tiesiog nebegali. Galų gale, po tiek metų tampi (arba ne) savo srities profesionalu. O profesionalumas irgi kainuoja.
Dabar pakalbėkime, kai darbas yra apmokamas. Iš pradžių suma, kurią Lietuvoje tu gauni už vieną ar kitą darbą, gali atrodyti iš tiesų nemaža. Bet kai šią sumą reikia išsiskaidyti ir paskirstyti ilgesniam laikui (tarkim mėnesio laikotarpyje), tada Tu supranti, kad Tavo atlyginimas yra mažų mažiausiai juokingas. +- tai gali būti 4 – 5 eu per dieną. Nepamirškime ir lietuviškų mokesčių (modeliai tokius juk irgi moka) – jei atlygis pervedamas pagal autorines sutartis, suma, kuri lieka modeliui, sumažėja perpus.
Gal tai ir atsako į klausimą, kodėl merginos išvyksta modeliu dirbti svetur.
Bet ne viskas Lietuvoje taip blogai. Lietuviška mados industrija (ačiū Dievui) tikrai plečiasi ir jei per mėnesį pavyksta gauti daugiau darbų – atlyginimas gaunasi jau visai padorus. Vadinasi ir gyventi iš to išeina. Be to, matuojant pripažinimu ir įvertinimais – šis darbas tikrai puikus, negaliu skųstis.
Kiekvieną kartą modelio laukia nauji išbandymai, naujos vietos, naujos pažintys ir galimybės, nauji darbo pasiūlymai (laikau sukryžiavusi pirštus, kad tie pasiūlymai nebūtų “už dyką”). O kai dedamos didžiulės pastangos – ateina ir pelnytas atlygis (nebūtinai finansine prasme).
Publikuoti šį straipsnį spaudoje be mano sutikimo draudžiama.
