ĮSIMYLĖTI

Pastebėjau, kad šiandien dažnai idealizuojamas kitų gyvenimas, menkinant savąjį iki galo net nežinant tų žmonių istorijos. Bet nepamirškim, kad nei vieno nėra tobulo (o jei yra – man parodykit). Nesvarbu kas tu esi, kokia tavo profesija ar kuo gyveni kasdien – visi esam vertingi ir svarbūs. Visai neseniai facebook’e akis užkliuvo už vieno posto, tik neatsimenu, tai buvo ištrauka iš knygos ar kažkieno išsakytos mintys, bet citatą išsisaugojau.

“Šiandien svarsčiau, kas būtų, jei imčiau ir numirčiau. Bandžiau svarstyti optimistiškai, bet neilgai gavosi. Tiesa trumpa ir aiški: tragedija būtų! Dar nespėjau nieko nuveikti. Per nelyg mažai mėgavausi maistu.. Vis gailėjau sau geresnio. Seksu mirčiau nusivylus! Dar tiek daug visko ten neišbandyta. Šaukčiau, kad debilka buvau! Vis atiduodavau save tame ir per nelyg mažai pati iš to pasiimdavau. Velniop kuklumą, rėkčiau mirštant. O kur suknelė ta, kurios taip norėjau? Susmukau be jos. Nenukeliavus į Bali ir neprigėrus pigios vyncės. Neatsidūrus San Franciske. Neparašius knygos kaip palikimo jums. Inkščiu dėl pinigų trūkumo. Ot tai problema, kai miršti jau!

Gyvenam tarytum nemirtingi. Pernelyg planuojam. Niekad neatsipalaiduojam. Nedarom kvailysčių. Viską sureikšminam. Aukštinam save. Nuvertinam save. Kompleksuojam. Gyvenam taip, jog nejaučiam, kad gyvenam. Nežinom, kas nutiks rytoj, tik manom, kad žinom. Todėl atsilaisvink kelnių diržą. Pasileisk plaukus. Mygom. Visom prasmėm. Turime tik čia ir dabar.”

Va kodėl aš sau vis primenu, kaip svarbu yra įsimylėti – savo partnerį, knygą, šalį, lūpų dažų spalvą, naują suknelę, sporto šaką, dainą ar receptą. Bet svarbiausia SAVE. Kasdien vis iš naujo.