APIE BRAŠKES IR GYVENIMO PAMOKAS

Šiandien buvau konsultacijoj pas savo psichologę. Kalbėjomės apie jausmus, emocijas ir ego. Pasakojau jai, kaip šiuo metu jaučiuosi – nuo to laiko, kai iš mano gyvenimo pasitraukė depresija, manyje vyko daug vidinių kovų, gavau neįkainojamų pamokų, atsisakiau daug dalykų ir žmonių su kuriais, pasirodo, buvo ne pakeliui. Mums bekalbant mintyse kilo toks palyginimas apie braškes, kuriuo pasidalinau su Inesa.

Yra braškė parduotuvėje, kuri yra labai graži, išpuoselėta, prisirpusi, bet atsikandus vidus toks guminis ir beskonis (manau ne vienam teko tokią ragauti). Ir tada yra braškė, kuri auga pas močiutę kaime. Ji nėra labai graži, dažnai net netaisyklingos formos ir su žemėm, bet labai saldi ir skani. Ir čia supratau vieną svarbų dalyką.

Aš visada stengiausi būti braške iš parduotuvės – tobulos išvaizdos, kad tik žmonėms patiktų ir įtiktų, bet iš tikrųjų aš esu ta braškė iš močiutės daržo – tikra, netobula ir be konservantų. Žinot kodėl? Nes aš augau kaime. Ir žinau kokios braškės ten skanios. Dažnai susimąstau, kad manęs niekas nemokė (nei darželyje, nei mokykloje, nei universitete), kaip reikia suprasti save, atpažinti savo jausmus, emocijas, kaip jas kontroliuoti ir kaip atrasti tą centrą tarp mano emocinių poreikių ir aplinkinių pageidavimų. Todėl tokie atradimai kaip šiandien man yra didelė dovana.

logo